Nothing Compares 2 U

Roxette - Listen to Your Heart <3

I know theres something in the wake of your smile.
I get a notion from the look in your eyes, yea.
Youve built a love but that love falls apart.
Your little piece of heaven turns too dark.

Listen to your heart
When hes calling for you.
Listen to your heart
Theres nothing else you can do.
I dont know where youre going
And I dont know why,
But listen to your heart
Before you tell him goodbye.

Sometimes you wonder if this fight is worthwhile.
The precious moments are all lost in the tide, yea.
Theyre swept away and nothing is what is seems,
The feeling of belonging to your dreams.

And there are voices
That want to be heard.
So much to mention
But you cant find the words.
The scent of magic,
The beauty thats been
When love was wilder than the wind.

Ir Kaune galima gyventi :D

Kauno pilis:

Rotušė:



Aleksoto tiltas:

ohh, I feel soooo S E X Y :D

Pagaliau žiema pasibeldė ir į mūsų duris :)

Lampėdžiai iš kitos Nemuno pusės :)

Neįkainuojamas meno kūrinys :)

" TOMO MILAŠIAUS ISTORIJA
Aš gimiau 1987.01.22 8 valandą 10 minučių. Būdamas 9 menesių amžiaus, aš mokėjau šliaužioti tik atgal. Tačiau, kaip sako mano tėvai, sparčiai tobulėjau ir 11 mėnesių jau drąsiai žengiau pirmus du savarankiškus žingsnius iki mamos glėbio. Dviejų metų aš jau tvirtai stovėjau ant savo kojų. Augau tvirtas ir stiprus. Nors ligos puldavo dažnai, bet jos būdavo nesunkiai nugalimos, nes namuose visada turėjau savo asmeninę gydytoja - mamą, ir tik vieną kartą teko pagulėti ligoninėje. Kai aš buvau ketverių, tai persikėliau kartu su mama ir tėčiu gyventi į Klausučius. Klausučiai - mažas miestelis, kuriame tuo metu gyveno apytiksliai 1400 žmonių. Ten aš turėjau ir draugų, ir priešų. Praėjus porai metų pradėjau lankyti mokyklą. Pirmą klasę pabaigiau Klausučiuose, o vėliau persikėlėme į Kauną ir iki šiol einu į "Milikonių" mokyklą. Besimokant penktoje klasėje buvo surengta ekskursija į buvusią Lenkijos sostinę - Krokuvą. Aš ten taip pat buvau. Man labai patiko šis miestas. Kelionė namo truko neilgai, nes važiavome visą naktį. Aš buvau pasiilgęs savo mamos ir tėčio. Kitos dienos rytą jau buvome visi namie. Manęs laukė mama bei tėtis. Aš papasakojau, ką mačiau buvusioje Lenkijos sostinėje Krokuvoje. Toliau bėgo dienos, įprastos kaip ir anksčiau. Per vasaros atostogas pabuvau pas senelius vieną mėnesį. Aš beveik kiekvieną dieną nuvažiuodavau kartu su seneliu prie Dusios ežero. Netruko ateiti rugsėjo pirmoji - laikas į mokyklą. Iki šiol niekas ypatingo neįvyko, ką aš galėčiau parašyti šitoje savo istorijoje.

Pabaiga."

Štai, tikras meno kūrinys :)) tai mano autobiografija, kurią parašiau istorijos pamokoje šeštoje klasėje. :) Galbūt dabar ją papasakočiau gražiau, bet tuomet ji prarastų "istorinę vertę", tad tebūnie originalas. :) O štai mano nuotrauka iš Krokuvos, tam kad būtų galima pamatyti koks rašytojas rašė šią istoriją::)

Ilgiuosi Tavęs ;)

Tu nušvietei mano pasaulį, lyg žvaigždė, tokia ryški ir spindinti. Nenusuki savo akyčių nuo manęs dabar, neužsimerki, liki su manimi kartu.

Tu ir Aš, Mes abu kartu galime skristi aukštai aukštai virš žvaigždžių, tik liki su Manimi. Mes galime valdyti pasaulį - abu mes kartu galime nušviesti visą dangų, jei Tu visada liksi mano glėbyje, Mes abu kartu galime nušviesti pasaulį.

Jei žemė skils į dvi dalis, jei sienos grius, aš apsaugosiu Tave, jei angelai pradės verkti, aš būsiu šalia ir sušildysiu Tave. Tu apkabinai mane, kai man buvo sunku, Tu įžiebei šypsenelę mano veide, nepalik manęs dabar... Tu ir Aš, Mes abu kartu galime skristi aukštai aukštai virš žvaigždžių.... :) :* YYY